2021 m. vasario mėnesį Klaipėdos miesto mokyklų lituanistės skubėjo patekti mokinių darbus epistolinio rašinio konkurso organizatoriams. „Parašyk laišką artimajam ir papasakok savo patirtis COVID-19 pandemijos metu“ – tokia tema šiais metais epistolinį rašinį kūrė mokiniai iš viso pasaulio. Epistolinio rašinio konkursas, rengiamas nuo 1971-ųjų, šiemet jau 50-asis. Jį rengia Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) Tarptautinis biuras kartu su Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).
Konkursas organizuojamas dviem pakopomis: pirmiausia išrenkami kiekvienos šalies nugalėtojai, tada jų rašiniai išverčiami į prancūzų kalbą ir siunčiami PPS Tarptautiniam biurui, kad galėtų dalyvauti tarptautiniame konkurso ture. Iki šalies pakopos dar reikia įveikti miesto etapą. Šįmet Klaipėdos „Verdenės“ progimnaziją mieste atstovavo 8b klasės mokinė Jogailė Andrulytė. Ji miesto etapo laureatė! Mokinę ruošė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Inga Barkauskienė. Jogailės laiškas įtraukia, užburia, yra paveikus ir drąsus. Mokytojai bei mokiniai, susipažinę su Jogailės laišku, sako, kad nuo jos minčių kūnu laksto šiurpuliukai. Ir kaip nelakstys… Jogailė be galo kūrybinga, turi savitą rašymo stilių yra jautri ir dėmesinga detalėms, jos kalba veržli, vaizdinga, originali.
Lietuvoje, šalies etape, mokinių darbus ne vienerius metus vertina rašytojai Gintarė Adomaitytė ir Ričardas Šileika. Norisi pasidalinti rašytojos Gintarės Adomaitytės mintimis apie šį konkursą.
Šiais metais epistolikos konkurso dalyviams teko itin slogi, sunki, varginanti užduotis. Žmonės, įkalinti pandemijos, buvo pakviesti rašyti apie ką?
Apie ją – tą nuvarginusią izoliaciją, apie atskirtį, apie bandymus gyventi savaip. Aš gerbiu, aš skatinu kiekvieną mokinį, dalyvavusį konkurse. Mielai apdovanočiau VISUS. Nebuvo nė vieno, kuris neatskleistų savo patirčių. Kaip mokėjo, kaip galėjo, kaip suvokė…
Apdovanojimai tenka, deja, ne visiems. Labiausiai tiems, kurių laiškuose pajutome energiją, savitą požiūrį, raiškias detales, vaizdingumą. Ir filosofiją – gal vaikišką, gal paauglišką, bet vis tiek – filosofiją.
Nebijau prisipažinti: tai mano gyvenime pirmasis, o gal ir paskutinis konkursas, taip žiauriai mane nuvarginęs ar bent jau sugluminęs. Laiškai atskleidė neapsakomai daug. Keblius santykius šeimose, kraupią vienatvę, o gal dar baisiau – negalią būti savimi, norą žūtbūt taikytis prie vyresniųjų diktato.
Esu rašytoja. Tik rašytoja, kadaise svajojusi apie psichologijos studijas. Mudu su Ričardu Šileika vertinome literatūrinę raišką, bet… Kaip noriu Jus skatinti ir drąsinti – Jus, prislėgtus, įbaimintus, priverstus pataikauti ir taikytis vaikus.
Slibinai įveikiami. Ne tik pandemijos slibinai – ir tie, kurie slaptai gyvena mumyse.
Jogailės darbe taip pat siaučia slibinai. Tik jie turi kitą vardą. Kokį? Skaitykite ir pajuskite. Patirkite jos savitą požiūrį, raiškias detales, vaizdingumą ir tikrai ne vaikišką filosofiją. Beje, apie tokį svarbų laimėjimą prabilome tik dabar, nes tik dabar mus pasiekė diplomas, patvirtinantis Jogailės sėkmę.
Straipsnį parengė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Inga Barkauskienė
