Emocinė sveikata ir pagalba sau

Dažnai savo gyvenimo šeimininkais tampame ne mes patys, o mūsų emocijos. Kasdien patiriamas stresas neigiamai veikia ne tik emocinę būseną ir darbingumą, bet ir fizinį kūną bei sveikatą. Kad mokytojas būtų pajėgus įveikti kasdienos iššūkius, tinkamai pasirūpinti vaikų poreikiais, pirmiausiai jis turi pasirūpinti savo emocine sveikata. Tad, rugpjūčio 25 dieną, „Verdenės“ progimnazijos muzikos  mokytojos metodininkės Vilijos Prikockienės pakviesti, šiaurinės miesto dalies mokymo įstaigų (Klaipėdos „Varpelio“ mokyklos-darželio, Vitės progimnazijos, „Medeinės“ mokyklos, „Tauralaukios“ progimnazijos, „Verdenės“ progimnazijos) pedagogai sugužėjo į susitikimą su muzikos pedagogu,  muzikos studijos „GROCK“ vadovu,  įvairių muzikos terapijos užsiėmimų ir renginių organizatoriumi, prof. doc. Linu Švirinu, kuris sutiko pasidalinti savo gerąja patirtimi, pasiūlė nesudėtingų ir efektyvių būdų, padedančių susigrąžinti emocinę pusiausvyrą ir darbingumą.

Kad muzika gali gydyti, žinoma nuo senų laikų. Tačiau daugybę metų pats muzikuojantis ir kitus garsų pasaulį mokantis pažinti L. Švirinas pabrėžia, kad iš tikro gydo ne pati muzika. Ji tik priemonė – gydomės mes patys.  Kad būtume sveiki ir galėtume džiaugtis gyvenimu be ligų, pirmiausia turime išlaisvinti save, skirti laiko sau ir išsiugdyti kasdienius įpročius, kurie padės stabilizuoti emocinę būklę, suteiks energijos bei padės suvaldyti stresą.

Labai puikus būdas atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir užkirsti kelią ligoms – grojimas perkusiniais (mušamaisiais) instrumentais. Mušamųjų instrumentų skleidžiami garsai, ritmas žmogui psichologiškai ir emociškai artimi. Būgnai skleidžia stiprias bangas, kurios veikia ne tik mūsų emocijas, bet ir kūną tiesiogiai – vibracijomis, iššaukdama tam tikras fiziologines reakcijas – atpalaiduoja, žadina, sutelkia, reguliuoja, aktyvina, ramina. Tai savotiška „išsikrovimo“ forma ir galimybė labiau sutelkti koncentraciją. Išmokus sukoncentruoti dėmesį, pamažu pradedama išmokti ir atsipalaiduoti. Tuo galėjo įsitikinti ir patys pedagogai, mušdami džembes, grodami ksilofonais jie improvizavo, kūrė. Tai ne tik suteikė bendrumo jausmą, bet leido užsimiršti, atsipalaiduoti ir nusiraminti.

Muzikos mokytoja metodininkė Diana Kačenauskienė

Skip to content