2021 m. lapkričio 4 dieną „Verdenės“ progimnazijoje vyko diskusija su socialiniais partneriais „Patyriminis mokymasis bendradarbiaujant motyvuotai asmenybei augti“. Renginyje dalyvavo „Verdenės“ progimnazijos, Baltijos gimnazijos, Hermano Zudermano gimnazijos, Klaipėdos licėjaus mokytojai, Klaipėdos universiteto dėstytojai. Diskusijai pasirinkti 5 esminiai klausimai, kreipiantys diskusiją į pagrindines problemas. Aptartas mokinio, pedagogo, aplinkos vaidmuo, refleksijos organizavimas, patyriminio mokymo iššūkiai. Diskusija organizuota Europos socialinio fondo projekto „Kokybės krepšelis“ lėšomis.
Mokinio vaidmuo. Visi besimokantieji gali mokytis iš patirties ir per patirtį. Diskusijos dalyviai patyriminio ugdymo naudą mokiniui įžvelgia įdomesnėje nei kasdienėje mokymosi veikloje, mokinys po truputį kuria savo žinojimą nuo jam žinomų iki nežinomų dalykų, patirtis įgyjama praktikoje, todėl mokinys susieja teorines ir praktines žinias, sudaryta galimybė mokytis su draugais bendradarbiaujant. Nuostabu yra mokytis veikiant.
Pedagogo vaidmuo. 87 proc. dalyvių patyriminis ugdymas asocijuojasi su patirtimi. Prasminga ir reflektuojama patirtis sudaro tinkamas sąlygas mokytis, dalintis patirtimi su kitais. Diskusijos dalyviai teigia, kad organizuodami patyriminį ugdymą, siekia įtraukti visus mokymosi proceso dalyvius dalintis patirtimi, siekia sudominti mokinius, išplėsti ugdymo turinį. Vykdydami patyriminę veiklą mokytojai ieško kitos ugdymosi aplinkos, tam neretai gelbsti ir asmeniniai ryšiai, pasirinkti patrauklią temą padeda eTwinning platforma, temą apsprendžia paties mokytojo žinios ir kompetencijos kažkuria jiems artima tema. Mokykloje, kurioje formuojamos universitetinės inžinerinio ugdymo klasės, patyriminiam ugdymui renkamasi vykdyti inžinerinius projektus. Diskusijos dalyviai neneigia, kad mokiniai rinkdamiesi temą dažnai atsižvelgia ne į temos patrauklumą, o į mokytojo asmenybę.
Aplinkos vaidmuo. Mokinius ypač domina ir traukia kita aplinka, kuri sužadina jų smalsumą, motyvuoja. Dauguma mokytojų siekia pakeisti ugdymosi aplinką, išeiti iš klasės, mokyklos ribų. Diskusijos dalyviai akcentavo miesto problemą, kuomet sudėtinga vienu metu rasti patyriminiam mokymuisi tinkamą vietą. Diskusijos dalyvių nuomone, patyriminis ugdymas nuotoliu yra sudėtingas, mažiau efektyvus, bet įmanomas. Nuotoliu neretai prarandama galimybė bendradarbiauti. Nuotolinio ugdymo metu buvo atrasti virtualūs muziejai, užsimezgė pažintys su rašytojais ar kitais įdomiais žmonėmis. Svarbu sukurti ir palankią mokymuisi psichologinę aplinką.
Patyriminio mokymo iššūkiai. Daugumos nuomone, nėra sukurtos vienos elektroninės erdvės, kurioje galima rasti kultūros įstaigų vykdomų edukacinių programų sąrašą. Nepavyksta išnaudoti Kultūros paso teikiamų paslaugų, nes patyriminio ugdymo grupė yra mišri, į ją susirenka skirtingų klasių mokiniai. Nuotoliu vykdyti ptyriminio ugdymo programą yra sudėtinga, nes mokymas labiau tradicinis, kuomet dėmesys skiriamas labiau žinioms, o ne aktyviam patyrimui, emocijoms, reakcijoms, pojūčiams.
Refleksijos vykdymas. Nuolatinė refleksija yra būtina. Tik reflektuojama patirtis sąlygoja mokymąsi. Jei pateikiami aiškūs, konkretūs refleksijos klausimai, mokiniai mielai į juos atsako. Kita dalis diskusijos dalyvių teigia, kad refleksija nėra mėgiama mokinių veikla. Jiems sudėtinga įvardinti, ko ir kaip mokėsi, ką patyrė, kaip jaučiasi, ką pritaikys ateityje? Kartais laiko trūkumas trukdo kokybiškai reflektuoti, todėl svarbus laiko planavimas. Mokiniui, norinčiam būti atviram, analizuoti, vertinti savo patirtį, yra svarbi bendradarbiaujanti bendruomenė ir saugi aplinka (fizinė, psichologinė).
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Garozienė
