Šiaurinės miesto dalies švietimo įstaigų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas „Nupiešiu Lietuvą”, skirtas Klaipėdos miesto paskelbtiems Švyturio metams paminėti.

Visi mes gimę laisvi
Kaip vėjas, kaip paukščiai, skraidyt sukurti,
O mūsų sparnai – džiaugsmai ir šypsena,
Laisvė, tyrumas ir paprastumo gaida.

Esame laisvi, todėl švęsdami laisvės atkūrimo dieną, kovo 7 d., Klaipėdos miesto „Verdenės“ progimnazijoje vyko minėjimas – koncertas „Nupiešiu Lietuvą”– jau tęstiniu projektu tapęs renginys, kurio tikslas – ugdyti tautiškumą, patriotiškumą, meilę savam kraštui, gamtai, žmogui.

                      Progimnazijos muzikos mokytoja metodininkė Vilija Prikockienė jau eilę metų džiugina mokyklos bendruomenę, organizuodama šiaurinės miesto dalies švietimo įstaigų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą „Nupiešiu Lietuvą“. Mokyklos administracijos, Aurelijos Kurmiuvienės (direktoriaus pavaduotoja ugdymui), gausaus mokytojų: Dianos Čužienės (pradinių ugdymo mokytoja), Neringos Daupurienės (lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja),Vaidos Gasiūnės (dailės mokytoja), Gražvydos Gricienės (technologijų mokytoja), Larisos Eilenkrig (bibliotekos vedėja), Dianos Kačenauskienės (muzikos mokytojos), Mariaus Komovo (kūno kultūros mokytojas), Indrės Petrulytės (neformaliojo švietimo mokytoja), Ramintos Ružauskienės (socialinė pedagogė) ir  Modesto Rumbučio (informacinių komunikacinių technologijų specialistas) pagalbos dėka, šis gražus renginys nusispalvino įvairiomis spalvomis.

                      2024-ieji Klaipėdoje – Švyturių metai. Pirmą kartą ant šiaurinio Klaipėdos molo buvęs Baltasis švyturys buvo įžiebtas 1884 metų gruodį. Šimtus laivų sutikęs ir išlydėjęs Baltasis švyturys iš Klaipėdos sprunkančių nacių buvo susprogdintas 1945 metais. Baltasis švyturys įkūnija senąją Klaipėdą ir yra mūsų pagarbos istorinei atminčiai ženklas. Tad šiais metais šis renginys buvo skirtas ir Klaipėdos miesto paskelbtiems Švyturio metams paminėti. Renginyje dalyvavo net aštuonios Klaipėdos švietimo įstaigos: lopšelis-darželis „Atžalynas“, lopšelis-darželis „Obelėlė“, mokykla-darželis „Varpelis“,  „Medeinės“ mokykla, vaikų laisvalaikio centras „Žuvėdra“, Tauralaukio ir „Verdenės“ progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazija. Nuskambėjus Lietuvos valstybės himnui, sveikinimo žodį tarė „Verdenės“ progimnazijos direktorė Rima Bėčiuvienė.  Minėjimą-koncertą pradėjo mūsų mokyklos šokių studijos „Smiltė“ šokėjos. Jos atliko lietuvių liaudies dainų motyvais sukurtą šokių kompoziciją „Seku seku pasaką“. Mažiausieji koncerto dalyviai, lopšelio-darželio „Atžalynas“, lopšelio-darželio „Obelėlė“ ir mokyklos-darželio „Varpelis“ auklėtiniai, skyrė eiles Lietuvai, sušoko du lietuvių liaudies ratelius: „Žaliam sode“ ir „Polka keturinė“. Koncertą tęsė Klaipėdos šiaurinės miesto dalies ugdymo įstaigų jungtinis choras. Dainininkai atliko dvi dainas „Mes šokame“ ir „Lietuvos traukiniai“. Gausių plojimų ir prašymo pakartot sulaukė „Medeinės“ atlikėjai ir jų mokytoja Gražina Vaškienė, kurie jausmingai atliko dainą „Prie Švyturio ugnies“. Užgrojus „Polkai op op“ smagiai šoko ne tik Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos auklėtiniai, bet ir sėdintys žiūrovai salėje. Žiūrovų palaikymo sulaukė ir mūsų progimnazijos „Džambo“ grupės atlikėjai, kurie džembėmis atliko ritminę kompoziciją „Waka waka“. Vaikų laisvalaikio centras „Žuvėdra“ šokėjai kartu su savo vadovais dovanojo jautrų šokį „Lakštingalėlė“. Šokius „Vėliava“ ir „Šokam kartu“ atliko Tauralaukio progimnazijos ir „Varpelio“ mokyklos-darželio mokiniai. Nuskambėjus paskutinei šventinio minėjimo-koncerto dainai „Nupiešiu Lietuvą“, kurią atliko Klaipėdos šiaurinės miesto dalies ugdymo įstaigų jungtinis choras, padėkos žodį tarė ir visiems renginio dalyviams: mokytojams ir jų auklėtiniams padėkos raštus įteikė Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos direktorė Rima Bėčiuvienė. Koncertą vedė Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos kūno kultūros mokytojas Marius Komovas ir Klaipėdos krašto tautiniais drabužiais pasipuošusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Neringa Daupurienė, kurie viso renginio metu drąsino atlikėjus, šnekino, klausinėjo žiūrovų, kokia šalis pati gražiausia, kokios dainos pačios šauniausios. Visi minėjimo-koncerto atlikėjai ir žiūrovai buvo vieningi, gražiausius žodžius, eiles, dainas ir šokius jie skyrė Lietuvai. Reikia pasidžiaugti, kad švietimo įstaigų bendruomenės nepraranda noro bendradarbiauti, pabūti kartu. Tokie renginiai skatina ir stiprina vaikų, tėvų ir šiaurinės miesto dalies švietimo įstaigų  gražius tarpusavio santykius.

                      Pasibaigus minėjimui, renginio atlikėjai dar spėjo aplankyti ir progimnazijoje vykstančią mugę, kurios metu 1–8 klasių mokiniai pardavinėjo savo rankomis mokykloje ar namuose su tėvelių pagalba pagamintus gaminius.

Muzikos mokytoja metodininkė Diana Kačenauskienė