Žodžiai… Jie sugula į sakinį, virsta tekstu, tekstai istorijomis, istorijos knygomis. Kur tik nepabuvoja žodis: palto kišenėje, spaustuvės koridoriuose, motinos maldoje, ilgus metus nurimsta išrėžtas ant beržo tošies, keliauja įdėtas į vaiko lūpas… Keliauja laivais, lėktuvais, SMS žinutėmis, mintimis… Keliauja laiškais. Kur keliauja laiškai? Kartais į rašomojo stalo stalčių, kartais iš vieno elektroninio pašto į kitą, kartais iš rankų į rankas… Vakarės laiškas, skirtas Dievui, nukeliavo į Klaipėdos miesto epistolinio rašinio konkursą, kuriame buvo įvertintas ir išlydėtas kitam konkurso etapui. IR nacionaliniame epistolinio rašinio konkurse tapo laureatu, užėmė respublikoje II vietą.
Laiško žodžiai pirmiau pasiklojo guolį galvoje, tik vėliau buvo ištarti. Daug kartų skambėjo prie puodelio kakavos. Su Vakare galima kalbėtis ilgai, nuoširdžiai ir įdomiai. Ji darbšti ir kūrybinga, turi tvirtą stuburą ir savitą žvilgsnį į pasaulį. Kai kalbėjomės apie supergalias, truputį buvo juokinga, nes, regis, išaugome iš to amžiaus, kad vestume pokalbius tokiomis temomis. Ir netikėtai sau pačioms, pajutome, kad mintys virsta nuoširdžiais apmąstymais, gula į širdį ir auga tvirtu noru apsaugoti save ir kitus visose žmogaus kelionėse.
Nacionalinio etapo Lietuvoje organizatoriai sulaukė arti 100 laiškų. Juos kartu su rašytoja Gintare Adomaityte vertinusi žurnalistė Rasa Milerytė apibendrina savo įžvalgas: „Įsivaizduok, kad esi superherojus, o tavo misija – visus pasaulio kelius padaryti saugius vaikams. Parašyk bet kam adresuotą laišką, jame paaiškindamas, kokių supergalių reikėtų šiai misijai pasiekti“ – tokią užduotį mokiniams šiemet pateikė epistolinio rašinio konkurso organizatoriai. Buvo įdomu vertinti konkurso dalyvių darbus. Tai leido geriau pažinti jaunų žmonių pasaulį, jų vertybes, suprasti, kas juos neramina. Konkursas atskleidė, kad auga kūrybiška, jautri karta, kuriai rūpi globalios problemos. Skaitant laiškus labiausiai džiugino, kad mokiniai plačiai interpretavo temą – rašė ne tik apie fizinį kelią, bet ir dvasinį, tą, kuriuo einama brandos ir vidinio tobulėjimo link. Supergalios, kuriomis remtųsi konkurso dalyviai, labai įvairios: nuo išties herojiškų, tokių kaip nematomumas, telepatija, fizinė ištvermė, iki tokių, kurias galima pavadinti pamatinėmis vertybėmis – jautrumas, gerumas, įžvalgumas, supratingumas, gebėjimas susikalbėti. Vakarės supergalia taip pat labiau vidinė. Mergina kalba apie per didelį skubėjimą, savęs nesiklausimą, esminių dalykų perkėlimą į vėliau arba niekada. Apie meilę savo gyvenimui jo neskubinant.
Konkurso organizatoriai ir dalyviai džiaugiasi, kad egzistuoja konkursas, kuris skatina kūrybiškumą, kviečia domėtis visiems aktualiomis problemomis ir puoselėja seną ir svarbų laiškų žanrą. Akivaizdu, kad ir mokiniams šis konkursas svarbus – sulaukta beveik šimto darbų. Neabejojama, kad jeigu konkurso dalyviai gręšis į tai, apie ką rašė laiškuose, visi gyvensime daug gražesniame pasaulyje, vaikščiosime saugiais ir, svarbiausia, įdomiais keliais.
Epistolinio rašinio konkursas, rengiamas nuo 1971-ųjų, šiemet jau 52-asis. Jį rengia Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) Tarptautinis biuras kartu su Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO). Konkursas organizuojamas dviem pakopomis: pirmiausia išrenkami kiekvienos šalies nugalėtojai, tada jų rašiniai išverčiami į prancūzų kalbą ir siunčiami PPS Tarptautiniam biurui, kad galėtų dalyvauti tarptautiniame konkurso ture. Lietuvoje konkursą organizuoja Lietuvos paštas kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Taigi, Vakarės laiškas verčiamas į prancūzų kalbą ir keliaują į tarptautinį konkurso turą, o dabar mokinė, kaip vaikas, džiaugiasi sėkme, atkeliaujančiu medaliu, pagyrimo raštu ir dovanomis. Džiaugiasi ir jos mokytoja Inga Barkauskienė.
Vakarė Pargaliauskaitė epistolinis rašinys
Straipsnį parengė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Inga Barkauskienė
