Kuo kvepia laisvė?
Yra žmonių, kuriems laisvė kvepia. Kvepia nušienauta žole, saulės tekėjimu ir laida, jūra, vėjo dvelksmu, lietumi, metų laikais… Yra žmonių, kuriems žodis LAISVĖ pats gražiausias. Į jį telpa meilė, draugystė, kūryba, kelionės, atradimai, saviraiška… Yra žmonių, kurie mąstydami apie laisvę, jaučia pasididžiavimą, džiaugsmą, bet kartu ir liūdesį, netektį. Laisvė – žodis, apimantis visą jausmų paletę.
Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos bendruomenei laisvė taip pat labai svarbi. Pats žodis nukelia į mokyklos erdves, kur giedamas Lietuvos himnas, skamba eilėraščiai ir dainos apie Lietuvą, kuriami projektai, rašinėliai, piešiniai laisvės tema, organizuojami žygiai po mylimą kraštą. Šis žodis reiškia ir laisvą minčių reiškimą, galimybę rinktis, saugumo jausmą. Laisvė mus jungia, įkvepia, šildo. Bendrystė ypač stipri sausio 13-osios rytais, kai nuo mokyklos langų ima virpėti žvakių liepsnelės, o mokytojai į vidinį mokyklos kiemą už rankų išsiveda mažuosius progimnazijos mokinius, kur juos pasitinka vyresnieji. Visas mokyklos kiemas prisipildo žvakių švieselių, žmonių ir prisiminimų apie 1991-ųjų sausio 13-osios naktį, kuriais tyliai dalinasi mokytojai, mokiniai, jų tėvai. Ir pakvimpa meile, draugyste, pasididžiavimu, džiaugsmu, dėkingumo ir vienybės jausmu.
Prieš tris dešimtmečius laisvės troškimas sujungė Lietuvos žmones. Tąkart į Vilnių įriedėjo Sovietų Sąjungos tankai ir tūkstančiai Lietuvos žmonių susirinko prie televizijos bokšto. Taiki minia atvyko iš visos Lietuvos. Jie norėjo apginti neseniai atgautą Lietuvos nepriklausomybę, savarankiškai spręsti savo ateitį. Sausio 13-osios naktį sovietų kariai ėmė šaudyti, jų karinės mašinos važiavo kiaurai per taikių demonstrantų linijas. Piliečiai gynėsi dainomis, meilė Lietuvai ir tikėjimas laisva ateitimi jiems suteikė drąsos. Tą šaltą sausio 13-osios naktį žuvo keturiolika Lietuvos piliečių, o daugiau nei 700 buvo sužeisti. Šiandien, minėdami šią datą, žmonės visoje Lietuvoje uždega atminimo žvakutes ir laužus, kuriais pagerbia laisvės gynėjus. 1991-ųjų sausio įvykiai nuskambėjo visame pasaulyje ir padėjo suvienyti žemyną. O Lietuvos žmonių širdyje įsegė neužmirštuolę, kuri krūtinėse pražysta kiekvieną sausio 13-ąją.
Šiais metais Laisvės gynėjų diena ypatinga ne tik sukaktimi, bet ir minėjimo galimybėmis. Dėl šalyje įvesto karantino esame atskirti vieni nuo kitų. Tačiau visa Lietuva, kaip ir „Verdenės“ progimnazijos bendruomenė, rado būdų pajusti vienybę. Tądien bendruomenės šeimose žiebėsi liepsnelės, namų kiemuose pleveno vėliavos, degė laužai, pieštukai raitė laisvę, neužmirštuolių pievas, kūrė eiles Lietuvai. Šeimos kalbėjosi ir žiūrėjo to meto įvykiams atminti skirtus filmus. Mes susijungėme mintimis, nuotraukomis, vaizdo įrašais, laiškais ir žinutėmis. Nuotolinių pamokų metu vaikai dalinosi, jog karantinas, siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą šalyje, judėjimo laisvės suvaržymas, draudimai lankyti artimuosius ir draugus, šventės be bičiulių ir giminaičių, mokslo ir kitų veiklų patyrimas per atstumą, iš dalies padėjo suprasti, ką reiškia būti suvaržytiems. Jie prisipažino, kad nors ir liūdna ši patirtis, bet vertinga. O tie, kurie sausio įvykius patyrė ne iš istorijos vadovėlio, bet gyvai, savyje nešiojasi skirtingus tos nakties prisiminimus. Jie tyloje ar garsiai švenčia laisvę ir moko tai daryti kitus, nes žino – laisvė kvepia gyvenimu.
Straipsnį perengė mokytoja Inga Barkauskienė
